Paulavos respublikos toli ieškoti nereikia – vos keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus, Šalčininkų rajone, šalia Merkio upės, stūkso kažkada buvusių didingų rūmų, arklidžių ir kitų pastatų liekanos. Būtent čia 1769-1795 metais respublika ir gyvavo. Vienintelė to meto Europos miniatiūrinė valstybė, turėjusi Lietuvos ir Lenkijos Seimo patvirtintą Konstituciją, nuosavą herbą, vėliavą, kariuomenę ir pinigus.
Žlugus Abiejų Tautų Respublikai, nuo žemės paviršiaus buvo nušluota. Tiesa, dvaras gyvavo iki pat XX amžiaus vidurio, tik karo metais sudegė, kaip įtariama, nuo ten įsikūrusių vienuolių paliktos degančios žvakės. Pokario metais dvaro likučiai atiteko sovietiniam ūkiui, kuriam ne itin rūpėjo išsaugoti istorinį palikimą. Pokario metais dvaro likučiai atiteko sovietiniam ūkiui, kuriam ne itin rūpėjo išsaugoti istorinį palikimą. Šiandien Paulavos respublika – tikras vietos gyventojų pasididžiavimas. Teritorija sutvarkyta, didelėje laukymėje stūkso buvusių rūmų, arklidžių sienų fragmentai. Nutiesti takai, pastatytas paminklinis akmuo Paulavos respublikai atminti, įrengtos kelios informacinės lentos, kuriose galima pasiskaityti, kokius laikus mena šios vietos.